kritinė teorija

kritinė teorija statusas T sritis Politika apibrėžtis Neomarksistinė socialinė teorija, kurios tikslas yra ne tik paaiškinti, bet ir kritikuoti bei keisti visuomenę kaip sistemą. Siejama su Frankfurto socialinių tyrimų institutu, kurio atstovai marksistinę kapitalistinės visuomenės kritiką papildė kitų, nemarksistinių, teorijų įžvalgomis. Frankfurto mokyklos kritinė teorija nagrinėja kapitalistinės industrinės visuomenės tendencijas ir šiuolaikinei visuomenei būdingas pajungimo ir vyravimo formas, palaikomas masių kultūros, instrumentinio ir technologinio santykio su aplinka. Siauresne prasme – nurodo specifinę teorinę orientaciją, kai socialinės tikrovės pažinimą įkvepia siekis ją pakeisti. Frankfurto socialinių tyrimų instituto įkūrėjas M. Horkheimeris kritinę teoriją priešino tradicinei teorijai, kuri pasitenkina esamos visuomenės supratimu ir aprašymu. Vienas ryškiausių šiuolaikinių teorijos atstovų J. Habermasas ją apibrėžia kaip žinojimą, kuris per savistabą leidžia išsilaisvinti iš vyravimo formų. Išsiskiria atsisakymu laikytis disciplinas skiriančių ribų ir siekia pažinti visus visuomenės matmenis, todėl jai būdinga įtraukti ir susieti įvairias socialines teorijas. atitikmenys: angl. critical theory ryšiai: susijęs terminas – marksizmas susijęs terminas – marksizmas